atamainas

atãmainas sm. (1) 1. žr. atmainas 1: Mūsų kalba paliko be jokio atamaino (nepasikeitė) Vaižg. Žydįs žiedelis ... veikiai virkšta ir atamainą ima KN90. 2. kas ką pakeičia, pakaitas: Duok man atãmainą už šitą arklį Ln. Kinkykit atãmainą – šituo arkliu gana šiandie vežt Trgn. Dar negreit stosis mano vieton atãmainas Užp. 3. atsimainymas, ką sumainius: Mainom be atãmaino Ds. 4. poilsis, pertrauka: Nu tai man dabar atãmainas – pasilsėsiu ir aš Švnč.